Savanorystė ! Kas tai ?

Savanorystė – kelias atrasti ir išbandyti save dalyvaujant aktyvioje bendruomenės veikloje. Savanoriška veikla veda žmogų į savęs pažinimą, atradimą, ugdymą ir tobulėjimą. Siekiant padėti  savanoriškos veiklos organizatoriams geriau pažinti vieniems kitus, parengė specialų skirsnį, skirtą savanorių koordinatoriams.

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie savanorystės sampratą, galimybes užsiimti savanoriška veikla tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat kviečiame patirtimi dalintis įvairių valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, savanorišką veiklą koordinuojančių organizacijų, mokyklų atstovus ir, žinoma savanorišką veiklą išbandę savanoriai. Jūsų patekta medžiaga apie savanorišką veiklą Jūsų organizacijoje ar bendruomenėje, patirties ir žinių mainai prisidės prie spartesnės savanorystės  plėtros Dzūkijoje.

Savanorystės samprata
Europos pilietinė visuomenė neįsivaizduojama be aktyvaus ir savanoriško piliečių dalyvavimo sprendžiant valstybės ir visuomenės reikalus. Europoje jau dešimtmečiais sukaupta patirtį perima ir Lietuvos bendruomenės. Aktyviam mūsų tautiečių  dalyvavimui savanoriškoje veikloje įtakos turi nevyriausybinių organizacijų tinklas, dar vadinamas nevyriausybiniu, nepelno ar savanorišku sektoriumi. Savanoriška veikla yra vienas iš pamatinių šio sektoriaus požymių, dėl kurio jam suteikiama išskirtinė reikšmė, ir tikimasi, kad dauguma šių visuomenės labui dirbančių organizacijų, sudarys sąlygas aktyviai ir savanoriškai piliečių veiklai.

Tačiau tai nereiškia, kad savanorystė yra rezervuota vien tik nevyriausybiniam sektoriui – daugeliu atveju viešosios valdžios reguliuojamos įstaigos (ligoninės, senelių namai, bendruomenės centrai ir pan.) taip pat siekia plačiau pasitelkti piliečius savanoriškai veiklai.

Skirtingose valstybėse nevyriausybinių organizacijų ir savanoriškos veiklos sektorius plėtojamas skirtingai, atsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas, tų visuomenių politinės, kultūrinės, socialinės ir ekonominės raidos ypatumus. Pripažįstant, kad dėl savanoriško sektoriaus įvairovės sunku viename apibrėžime aprėpti įvairius savanoriškos veiklos aspektus, galima būtų įvardinti bent tris bendrus kriterijus:

• savanoriška veikla vykdoma laisva valia ir savo iniciatyva, ji negali būti privaloma;
• savanoriška veikla yra neatlygintina ir vykdoma ne dėl finansinių paskatų, tačiau savanorių patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos;
• savanoriška veikla vykdoma turint tikslą veikti kitų žmonių, išskyrus savo šeimą, arba kitų visuomenės grupių labui ir taip būti naudingu visuomenei kaip visumai (nors kartu neginčytina, kad savanoriška veikla yra itin naudinga savanorio asmeninei saviugdai).

Savanoriška veikla neturi būti siekiama pakeisti apmokamą darbą ar mėginti vien savanorių pagalba spręsti pagrindines valstybės užduotis. Savanorystės reikšmė ypatinga dėl įnašo kuriant visuomenės gerovę, stiprinant socialinius ryšius, įtraukiant piliečius į aktyvų dalyvavimą visuomenės ar vietos bendruomenės gyvenime.
Savanoriauti gali įvairių amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių žmonės. Savanoriai vykdo veiklą įvairiose srityse: sporto, kultūros, socialinių reikalų, sveikatos, švietimo, jaunimo, aplinkos apsaugos, vystomojo bendradarbiavimo ir kt. Jie veikia įvairiais būdais: dalyvauja labdaringoje veikloje, organizuoja tarpusavio pagalbą savipagalbos grupėse, talkina ginant visuomenės interesus ir šalinant stichinių nelaimių padarinius, dalyvauja religinių bendruomenių veikloje.

Atsižvelgiant į savanoriškos veiklos organizavimo ypatumus išskiriamos bent trys savanoriškos veiklos formos:

• trumpalaikė savanoriška veikla – kai savanoris prisideda prie į konkretų rezultatą orientuotos akcijos ar uždavinio, nereikalaujančių ilgalaikio įsipareigojimo, vykdymo;
• ilgalaikė savanoriška veikla – kai savanoris ilgesniam laikui (pvz, daugiau nei 3 mėn.) įsitraukia į organizacijos veiklą ir daugiau ar mažiau reguliariai dalyvauja joje;
• savanoriška tarnyba – iš anksto numatytas savanoriškos veiklos atlikimo laikotarpis, aiškiai apibrėžti veiklos tikslai, turinys, užduotys, organizavimo sąlygos, o taip pat savanorio teisinės bei socialinės apsaugos aspektai. Dažniausiai savanoriškos tarnybos savanoris dirba kiekvieną darbo dieną po kelias valandas, dalyvauja organizacijos vykdomuose pasirengimo savanoriškai veiklai ir saviugdos kursuose, gauna jo savanoriškos veiklos patirtį ir įgytas kompetencijas liudijantį dokumentą.

Kuo naudinga savanoriška veikla?
Pirmiausia, savanorystė yra naudinga pačiam savanoriui, kadangi jis auga kaip asmuo – geriau pažįsta save, tobulina įvairias kompetencijas, mokosi save motyvuoti ir laikytis įsipareigojimų. Savanorystė – tai neformalaus ugdymo priemonė.
Organizacijų tvirtinimu, be to, jog savanoris yra papildomos darbo rankos, naujas žmogus suteikia šviežią žvilgsnį į organizacijos veiklas, įneša naujų idėjų, verčia darbuotojus pasitempti, netgi palaiko organizacijos gyvybingumą. Klientams nuoširdus dėmesys ir veiklų įvairovė, kurios atneša savanoris, yra didžiulis džiaugsmas ir paskatinimas.

Ką galėtumėte patarti norintiems įsitraukti į savanorišką veiklą? Ar būtina jungtis prie organizacijos?
Norintiems savanoriauti, rekomenduojame gerai apgalvoti ką ji(s) norėtų veikti, ko išmokti ir ką gali pasiūlyti kitiems.
Motyvacija yra svarbiausias dalykas. Savanoriauti jungiantis į koordinuojančią organizaciją yra vertinga tuo, jog ten dirbantis savanorių koordinatorius suteikia neformalaus mokymosi galimybę, t.y. organizuojami grupiniai seminarai, kuriuose įsivardijami lūkesčiai, baimės, motyvacija, su grupe lengviau spręsti kylančias problemas, pasikrauti idėjų ir, be abejo, surasti bendraminčių.
Be to, koordinuojančios organizacijos padeda nustatyti savanorio ir organizacijos pareigas bei atsakomybes.
Būsimiems savanoriams rekomenduojame, kuo daugiau sužinoti apie organizacijas, kuriose galima būtų užsiimti savanoriška veikla, nuspręsti su kokiais žmonėmis (jei tai žmonės) norėtųsi dirbti (seneliai, vaikai, kūdikiai, neįgalieji, jaunimas ir kt.) ir kodėl norėtumėte užsiimti savanoriška veikla. Patartina numatyti, kiek laiko per savaitę ar mėnesį galima skirti ir kokiam laikotarpiui įsipareigoti.